Lt: Saulė švietė per didelius Vilniaus aukštosios mokyklos langus, apšviesdama įvairiaspalvę klasės lentą.
En: The sun shone through the large windows of the Vilnius high school, illuminating the colorful classroom board.

Lt: Mokytoja Laima stovėjo prie lango ir žiūrėjo į moksleivius, kurie skubėjo namo sušilusio vasaros vėjui.
En: Teacher Laima stood by the window, watching the students hurrying home in the warm summer breeze.

Lt: Ji vis galvojo apie Arūną, ramų ir tylų mokinį, kuris dažnai žiūrėdavo pro langą, nejučiomis praleisdamas mokyklos užduotis.
En: She kept thinking about Arūnas, a calm and quiet student who often gazed out the window, inadvertently missing school assignments.

Lt: Laima žinojo, kad Arūnas yra labai protingas vaikinas, tačiau šeimos atsakomybės jį slegia.
En: Laima knew that Arūnas was a very intelligent young man, but family responsibilities weighed heavily on him.

Lt: „Arūnai, pasilik po pamokų“, - pasakė Laima, kai pamoka baigėsi ir visi mokiniai skubėjo iš klasės.
En: “Arūnas, stay after class,” Laima said as the lesson ended and all the students rushed out of the classroom.

Lt: Arūnas tyliai pakėlė akis ir linktelėjo.
En: Arūnas silently raised his eyes and nodded.

Lt: Kai klasė ištuštėjo, Laima prisėdo šalia Arūno.
En: When the classroom emptied, Laima sat down next to Arūnas.

Lt: „Ką planuoji daryti vasarą?“ - paklausė ji švelniai.
En: “What are you planning to do this summer?” she asked gently.

Lt: Arūnas krūptelėjo. „Na, aš turiu padėti mamai namuose. Tėvas dirba ilgus valandas, tai reikia rūpintis mažąja sesutė“, - paaiškino jis.
En: Arūnas flinched. “Well, I have to help my mom at home. Dad works long hours, so I need to take care of my little sister,” he explained.

Lt: Laima giliai atsiduso. „Aš suprantu, Arūnai. Bet ar tu nesuinteresuotas kokiu projektu ar veikla, kuri galėtų būti ir naudinga, ir smagi?“
En: Laima sighed deeply. “I understand, Arūnas. But aren’t you interested in a project or activity that could be both useful and fun?”

Lt: Arūnas žvilgtelėjo skeptiškai. „Kokiu projektu? Aš neturiu tam laiko. Ir bijau, kad nepavyks.“
En: Arūnas looked skeptically. “What kind of project? I don't have the time. And I'm afraid I might fail.”

Lt: Laima šyptelėjo. „Aš galvoju apie projektą mokyklos sodui. Tu galėtum kurti planą, sodinti augalus. Tai lankstus darbas, kurį galėtum derinti su šeimos reikalais.“
En: Laima smiled. “I’m thinking of a project for the school garden. You could design a plan, plant the seedlings. It’s flexible work that you could balance with your family duties.”

Lt: Arūnas susimąstė. „Bet aš neturiu daug žinių apie sodininkystę.“
En: Arūnas pondered. “But I don’t have much knowledge about gardening.”

Lt: „Tu turi smegenis ir entuziazmą“, - pasakė Laima žibirdama iš vidaus. „Aš padėsiu tau. Tai gali būti puiki proga ir tau, ir sodui.“
En: “You have the brains and the enthusiasm,” said Laima, lighting up from within. “I’ll help you. It could be a great opportunity for both you and the garden.”

Lt: Praėjo keletą akimirkų, kol Arūnas suprato, kad tai yra galimybė išbandyti kažką naujo ir galbūt labiau tikėti savo jėgomis.
En: A few moments passed before Arūnas realized that this was an opportunity to try something new and maybe start believing in himself more.

Lt: „Gerai, pabandysiu“, - galiausiai tarė.
En: “Alright, I’ll give it a try,” he finally said.

Lt: Vasarą Laima ir Arūnas susitikdavo mokyklos sode. Jie planuodavo, sodindavo, kalbėdavosi apie augalus ir kasdienybę.
En: Throughout the summer, Laima and Arūnas met in the school garden. They planned, planted, and talked about plants and everyday life.

Lt: Arūnas atgavo pasitikėjimą savimi. Jis pradėjo galvoti, kad gali suderinti šeimos pareigas ir asmeninį augimą.
En: Arūnas regained his confidence. He started to believe that he could balance his family responsibilities with personal growth.

Lt: Vieną dieną Laima pasakė: „Aš labai didžiuojuosi tavimi, Arūnai. Tu įrodai, kad gali daugiau, nei manai.“
En: One day, Laima said, “I’m very proud of you, Arūnas. You’re proving that you can do more than you think.”

Lt: Arūnas nusišypsojo. „Ačiū, mokytoja. Jūsų pagalba buvo neįkainojama.“
En: Arūnas smiled. “Thank you, teacher. Your help has been invaluable.”

Lt: Laima nusiminė: „Ir aš išmokau iš tavęs daug. Kartais mums reikia suprasti, su kokiais iššūkiais susiduria kiti.“
En: Laima was touched. “And I’ve learned a lot from you. Sometimes we need to understand what challenges others face.”

Lt: Vasara baigėsi, ir Arūnas grįžo į mokyklą su nauja pasitikėjimo dozė.
En: The summer ended, and Arūnas returned to school with a new dose of confidence.

Lt: Sode sunokę vaisiai ir suvešėję augalai tapo jo pasiekimų simboliu.
En: The ripe fruits and lush plants in the garden became symbols of his achievements.

Lt: Laima žinojo, kad jos pastangos nebuvo veltui.
En: Laima knew that her efforts were not in vain.

Lt: Ir dabar Arūnas žinojo, kad turi bendraminčių, kurie tiki jo galimybėmis.
En: And now, Arūnas knew that he had likeminded people who believed in his abilities.

Lt: Mokykloje oras buvo pilnas istorijų ir tikėjimo stebuklais.
En: In school, the air was filled with stories and belief in miracles.

Lt: Bet viena istorija iš Vilniaus aukštosios mokyklos niekada neišblės: mokytoja Laima ir mokinys Arūnas įrodė, kad bet kurios kliūtis yra įveikiama, kai vienas tiki kitu.
En: But one story from the Vilnius high school would never fade: Teacher Laima and student Arūnas proved that any obstacle could be overcome when one believes in another.