Lt: Vėsus rudens vėjas švelniai banguoja tūkstančiais kryžių Įvietos kalvoje kryžius, sukviestas Milda ir Eimanto.
En: The cool autumn wind gently sways the thousands of crosses on the Įvietos hill, summoned by Milda and Eimantas.

Lt: Aukštas kalnas, apklotas auksiniais lapais, primena prarastas dienas jų vaikystės.
En: The tall hill, covered with golden leaves, reminds them of the lost days of their childhood.

Lt: Ilgai praleisti metai, tačiau ši vieta juos visad traukia.
En: Many years have passed, yet this place always draws them back.

Lt: Milda stovėjo aukščiau, stebėdama horizontą, mintimis keliaudama į praeitį.
En: Milda stood higher up, observing the horizon, her thoughts traveling to the past.

Lt: Milda, vyresnioji sesuo, visada jautė atsakomybę už šeimos tradicijas.
En: Milda, the older sister, always felt a responsibility for family traditions.

Lt: Tėvai ją mokė gerbti praeitį, perduoti vertybes ir istorijas.
En: Their parents taught her to respect the past, to pass down values and stories.

Lt: Šis vakaras jai buvo svarbus.
En: This evening was important to her.

Lt: Eimantas, žaismingas ir nerūpestingas brolis, buvo šalia, bet žvilgsnis jo klajojo toliau.
En: Eimantas, the playful and carefree brother, was nearby, but his gaze wandered farther.

Lt: Jie šią vietą lankydavo vaikystėje su tėvais.
En: They used to visit this place in their childhood with their parents.

Lt: Tai buvo tarsi ritualas, simbolinis prisiminimų kelionė.
En: It was like a ritual, a symbolic journey of memories.

Lt: Tačiau Eimantas dažnai tyliai niurnė, kaip jis mėgautųsi naujomis vietomis, naujomis patirtimis.
En: But Eimantas often quietly grumbled about how he would enjoy new places, new experiences.

Lt: "Ar prisimeni, kai tėvai mums pasakojo istorijas apie šią vietą, kaip žmonės čia visuomet sugrįžta?
En: "Do you remember when our parents told us stories about this place, how people always return here?"

Lt: " tyliai paklausė Milda, žiūrėdama į brolį.
En: Milda quietly asked, looking at her brother.

Lt: „Taip, aš prisimenu“, šiek tiek pavargusiu balsu atsakė Eimantas, „bet aš manau, kad galime rasti naujų vietų, apie kurias čia papasakoti.
En: "Yes, I remember," Eimantas replied with a slightly tired voice, "but I think we could find new places to tell stories about."

Lt: “Milda nusilenkė ir su šiltąja šypsena pridūrė: „Ar nori, kad tau papasakočiau tą kartą, kai tėvai mus čia pirmą kartą atvedė?
En: Milda bent down and added with a warm smile, "Would you like me to tell you about the time when our parents first brought us here?"

Lt: “Eimantas sustojo, jo žvilgsnis sulėtėjo, o širdyje pajuto kažką cinkelio.
En: Eimantas paused, his gaze slowed, and he felt a spark in his heart.

Lt: Jis tyliai atsisėdo šalia sesers, klausėsi Miltiškosios širdies mots: apie tėvų džiaugsmą, nuostabą ir lygias istorijas, kurias jie dalinosi.
En: He quietly sat down next to his sister, listening to Milda's heartfelt words about their parents' joy, wonder, and the stories they shared.

Lt: „Milda, turiu tau prisipažinti,“ tyliai pradėjo Eimantas.
En: "Milda, I have to admit something to you," Eimantas began quietly.

Lt: „Man buvo sunku.
En: "It's been hard for me.

Lt: Po to kai jie išėjo, aš stengiausi.
En: After they left, I tried...

Lt: stengiausi tiesiog nepamiršti, bet nesielvartauti.
En: I tried just not to forget, but not to grieve."

Lt: “Milda atsargiai paėmė jo ranką.
En: Milda gently took his hand.

Lt: „Suprantu.
En: "I understand.

Lt: Bet mes galime tai padaryti kartu: laikytis tradicijų ir kurti naujas.
En: But we can do it together: hold onto traditions and create new ones."

Lt: “Tą akimirką Eimantas nusišypsojo, būdamas dėkingas už sesers kantrybę.
En: In that moment, Eimantas smiled, grateful for his sister's patience.

Lt: Jie abu pasijuto arčiau vienas kito nei bet kada anksčiau.
En: They both felt closer to each other than ever before.

Lt: „Galėtume palikti naują kryžių,“ siūlė Eimantas, „tarsi mūsų pažadas vienas kitam, kad sujungsime seną ir naują.
En: "We could leave a new cross," Eimantas suggested, "as a promise to each other to connect the old with the new."

Lt: “Jų žingsniai tapo lengvesni, kai jie patraukė link lėdinio kryžiaus, kurį paliks kaip vilties ir ateities ženklą.
En: Their steps became lighter as they headed towards the wooden cross, which they would leave as a sign of hope and the future.

Lt: Kalva ir toliau banguojant kryžiais ramiai saugojo šios dvi sielas, žinodama, kad jų kelionė dabar bus dar vieningesnė.
En: The hill, quietly swaying with crosses, continued to watch over these two souls, knowing that their journey would now be even more united.

Lt: Po to, kai Milda ir Eimantas užbaigė savo simbolinį aktą, jie jautėsi taip, lyg jų širdys nusiraminę ir vieningos.
En: After Milda and Eimantas completed their symbolic act, they felt as if their hearts were calm and unified.

Lt: Tradicijos ir ateitis dabar tvirtai tarpusavyje susipynė.
En: Traditions and the future were now firmly intertwined.